PrieVyno

TAPPO D’ORO – maža ir triukšminga vyno mėgėjų susitikimo vieta

TAPPO D'OROPasižiūrėjome, kad iki šiol neskyrėmė nei vieno įrašo vienai seniausiai veikiančių vyninių, ir pasidarė kiek gėda. Ta proga, po puikaus pasikultūrinimo antradienio vakarą nusprendėme pratęsti būtent čia – netoli Katedros įsikūrusioje Tappo D’Oro.

Lankomės čia jau toli gražu ne pirmą kartą, tad tik numačius kelionės tikslą, iš karto iškilo klausimas, ar gausime vietelę, kur prisiglausti. Vietos, kaip žinia, čia labai labai mažai – net kai ir visos stovimosvietos tampa užimtos, čia netelpa itin daug žmonių. Tačiau tie žmonės dažniausiai linkę kaip reikiant pasilinksminti :)

Dažnai pravartu šioje vyninėje vietas rezervuotis (kai vakarojimas planuojamas iš anksto). Rezervacijos, berods, priimamos, jei atvykimo laikas numatomas iki 8 val. vakaro. Laimei, nors ir be rezervacijos, mūsų laukėpuiki vietelė šalia garbės lentos – kur galima ir pasidėti vyno taurę, ir prisėsti. Visos kitos vietos buvo užimtos – net ir savaitės pradžioje vilniečiai mėgsta vynintis :)

Ko užsisakyti, užėjus į šią vyninę, ilgai galvoti dažniausiai netenka – pilstomas vynas (0,5 l – 12 Lt, o 1 l – tik 21 Lt) visai neblogas, o užkandžiams visada galma išsirinkti gardaus sūrio arba mėsos – jų ir pasirinkome po keletą rūšių. Ar skanu ir ar gera – spręsti kiekvienam. Mums skanu ir gera :) Čia visi užkandžiai yra kokybiški, tad nėra prie ko prikibti. Vienintelis dalykas, kurio pasigendame, tai minkštųjų sūrių – taip susiklostė, kad jiems teikiame pirmenybę. Tačiau tai nereiškia, kad atsisakytume pasigardžiuoti ir kietaisiais :)

Taigi puikus antradienio vakaras puikioje mažoje vyninėje su skaniais užkandžiais ir paprastu, bet teisingu pilstomu vynu už gerą kainą. TAPPO D‘ORO – lankėmės ir lankysimės!

Reklama

Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags: ,

San Marco, BoBo, tobulas sūris ir susitvarkykite savo WC!

Šį daugeliui trumpą savaitgalį nusprendėme pagardinti vynu ir tuo, kas tinka prie jo – užkandžiais, žmonėmis ir pokalbiais.

Prieš kurį laiką Pilies gatvės pradžioje atsidarė nauja vyninė San Marco, kuri kaip suprantame priklauso šauniai San Marco ir Divino restoranų grupei. Penktadienį šios naujos vietos aplankyti nepavyko, nes visi staliukai buvo užimti, o stovimam gurkšnojimui ir bendravimui čia vietos nėra. Tačiau šeštadienio vakarą laisvų staliukų buvo, galima sakyti, visi (kurių yra kokie 5 ar 6).

Tik įėjus į vyninę pasitinka įvairaus vyno lentynos bei baras/prekystalis. Čia, beje, vyninės darbo metu galima įsigyti vyno bei užkandžių išsinešimui. Tiesa, užkandžių pasirinkimas nėra didelis. Įdomesni – baklažano suktinukas (puikaus skonio) ir ėriuko kepenėlių paštetas (taip pat labai gardus). Taip pat galima užsisakyti įvairių sūrių bei dešrų/mėsų lėkštę. Vienas iš ragautų sūrių – padavėjos rekomenduotas ožkos sūris vyne – labai subtilaus ir švelnaus skonio. Visi vienbalsiai jį įvertino kaip tobulą

Vakaras žinoma, kaip ir visada baigėsi BoBo, kur netrūko žmonių, klegesio, šuniukų, laipiojančių ant kėdžių ir bandančių padaryti tvarką virtuvėje, bet trūko pilstomo balto vyno ir kitų gėrimų (atsargos kaip visada baigiasi netikėtai…).

Anthony Bourdain’as savo knygoje sako (beje taip sako daugelis reiklių vartotojų), kad nieku gyvu nevalgys restorane, kur yra apšnerkštas tualetas.  Gerti vyną tai ne tas pats, kas valgyti, tačiau gerbiami SanMarco ir BoBo valdytojai, būkit geri, susitvarkykite šiuos apšnerkštuosius savo užeigų kampelius. Ačiū.


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags: , , ,

California, BoBo, muštynės ir koks mažas tas Vilnius

vasario 28, 2010
Parašykite komentarą

Šį penktadienį išėjome pasižmonėti. Ir aišku pasivyninti. Kadangi night out prasidėjo vėliau, nei padoru sėsti vakarienei, o baigėsi anksčiau, nei einama šeštadienio pusryčių, tai apie maistą šį kartą nieko pasakyti negalime. Bet įspūdžių vis tiek netrūko.

Vakarą pradėjome California Tapas & Wine bare, kuris prieš porą mėnesių atsidarė Subačiaus g. pradžioje. Čia kartą buvome užėję jau ir prieš tai. Galime nuoširdžiai pasakyti – mums PATINKA ši vieta. Retai taip būna (na Vilniuje aplamai nėra labai daug tų vietų). Bet ši vieta patinka nuo pat pirmo karto. Tam yra pora priežasčių:

– atmosfera. Nieko neįpareigojanti. Paprasta. Jauki. Bet ne tokia visiškai namudiška. Čia puikiai jaučiasi ir kostiumuoti verslininkai po darbo užsukę stiklui atsipalaidavimo, ir paskutinių kursų studentai, ir visi kiti, kuriems patinka pasivyninti.

– muzika. Absoliučiai skonio reikalas, bet mūsų skonį atitinka puikiai – ant sienos nuolat projektuojami įvairūs muzikiniai klipai ir koncertai. Daug 80-90-tųjų muzikos. Depeshų, Take That‘ų :) Bet daug ir naujesnės. Žodžiu – jėgelė.

– baras. Masyvus, gražus baras su tokiom pat kėdėm. Juk ne kiekvienoj vietoj norisi sėdėti prie baro. Bet ši vieta – ta, kurioje norisi.

Tiesa, aptarnavimas kol kas pusėtinas – nors merginos tikrai mielos, toks jausmas, kad per savo šypsenas kartais pamiršta atnešti užsakymą. Bet tai nėra tragiška. O apie maistą kol kas nieko pasakyti negalime – tam bus kitas dublis.

Mūsų galvose ši vieta stoja į konkurenciją su taip pamėgtu BoBo. O pagrindinis privalumas – šviesa, kurios BoBo dažnai pritrūksta.

Šiaip ar taip, neatsispyrėme pagundai ir šį vakarą pratęsti BoBo. Čia kaip visada, tie patys žmonės, tas pats veiksmas. Tiesa, čia nutiko ir šis tas nelabai įprasto – šiokios tokios muštynės. Kaip supratome iš šono, kai kuriuos lankytojus savininkas bandė atvėsinti gatvėje. O atsivėsino bene abi konflikto pusės…

Čia beje supratome ir koks mažas tas mūsų Vilnius. Sėdėdami Californijoj sutikome Lidiją (kurią pažįsta kompanjonai, tad teko paplepėti), o nuėję į BoBo sutikome… na žinoma, kad tą pačią Lidiją. Tai ir klausimas tada kyla – negi Vilniuje yra tik pora barų, kuriuose galima padoriai ir nesistumdant pasivyninti?


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags: , ,

Vyninės pietūs. Be vyno

spalio 23, 2009
Parašykite komentarą

Jau spalio 8-ąją plačiai savo duris atvėrė nauja vyninė, arba kaip jie save patys vadina – Vyno sandėlis Vinchenso. Iki šiol joje nebuvo tekę apsilankyti, nes…. nepakeliui :) Bet vakar kolegos pasiūlė ten nuvykti papietauti. Ką gi – pabandėm.

Pasitiko mus šis sandėlis gana ‘sandėliškai’. Nors jau praėjo kelios savaitės po atidarymo, aplinkui vis dar zuja darbininkai. Pirmas jausmas, kad artėji prie tikro darbininkų sandėlio. Bet įėjus į vidų tai pasimiršta. Iš tiesų interjerą galima pavadinti savotišku. Sandėlio gal ir neprimena. Sienos kiek primena InVino (laikraščių iškarpos). Kažką panašaus (kalbant apie sendintą popierių) yra pasikabinę ir Franky.

Kadangi be dar dviejų lankytojų buvome vieninteliai svečiai, tai apie jaukumą ar nuotaiką labai sunku spręsti. Bet nejauku taip pat nėra, kas tikrai yra didžiulis privalumas (turint omenyje tuščios salės vertinimą). Vyno pasirinkimas pasirodė pakankamas, tačiau tą reikės nuodugniai ištyrinėti per atskirą ekspediciją. Bus įdomu stebėti kaip vystysis ši vieta. Kol kas vyno buteliai yra sukrauti palei sienas ir praėjimus tiesiog dėžėse ant žemės. Įdomu kaip bus, jei vyninė taps panašių šėlionių vieta kaip InVino, ar neprireiks vynui apsaugos :) Nesu aš skeptikė, bet juk vyno prisiragavus ir dėžės gali pradėti maišytis po kojom.

Prie vyno siūlomi keletas skirtingų užkandžių – sūriai, kumpiai ir kt. mėsa (lyg dešra su pelėsiu). Taip pat – marinuotos alyvuogės bei grybai. O pietūs pasitaikė visiškai lietuviški – pievagrybių sriuba ir močiutės kotletas su bulvių koše :) Kadangi dienos meniu ir nesitikėjom stebuklų (juolab už 9,90), pietus įvertinom teigiamai. Kotletas buvo skanus :) O vyno pietums neragavome, nepasidavėme pagundai.

Būtinai reikia apsilankyti kurį vakarą. Tik bėda – vieta. Labai toli nuo senamiesčio širdies. Važiuoti/eiti specialiai galima. Žinoma, užsirezervavus staliuką, kad netektų glaustis Mambo. Bet darant reidą per barus, bijau, iki balto tilto ekspromtu nenueisime niekada..