PrieVyno

Savas kampas – pilnesnis meniu, vis dar geros kainos ir klientų eilės

Anties kojelė Savame kampeŠeštadienio vakarą nusprendėme pasivyninti Savame kampe. Pasirinkimas paprastas, mat ir vieta gera, ir kainos nesikandžioja, ir iš vyninių bene geriausiai tinka ramiai pasėdėti, pavakarieniauti ir pagurkšnoti vyno.

Kadangi vakaroti pradėjome anksti, problemų susirasti staliuką nekilo – patraukėme giliau į labiau vyninę primenančią patalpą, kur jaukiai įsikūrėme ant minkštos sofutės. Pirmoji patalpa, nepaisant čia pastatytų vyno bačkų, vis dar yra labiau panaši į knaipę, o ne jaukią vyninę, tad čia prisėsti dažniausiai vengiame. Tiesa, kalbant apie laisvus staliukus – prasidėjus vakariniam pikui, prie įėjimo pradėjo būriuotis eilutė klientų, kurie laukė, kol neatsilaisvins koks staliukas. Kaip vyninei, tai yra labai neblogas pasiekimas. Juk dažniausiai, jei nerandi vietos atsisėsti ar bent prisiglausti, vyno ieškoti patrauki toliau. O štai šioje vietoje klientai kitokie – jie ištikimi ir kantrūs :)

Atsivertę meniu likome nustebinti – čia galima užsisakyti jautienos steiką (akcija – 14.99 Lt) ir anties kojelę (17.99)! Akivaizdu, kad nustebino ne tik pats faktas dėl asortimento, bet ir kainos. Tiesa, nesame naivūs, kad už tokią kainą tikėtumėmės pačios geriausios jautienos, tad nubalsavome už anties kojelę. Deja, iš principo viskas buvo blogai – per mažai troškinta, per mažai skrudinta, patiekta su per saldžiu padažu (ar džemu) ir be jokio garnyro (negi saldus padažas ir saldžios obuolio skiltelės yra visas garnyras? Juk čia ne desertas :) ). Na bet viltis visada gyva – galbūt kažkada bus atsižvelga ir į šiuos komentarus.

Be karštųjų patiekalų meniu taip pat yra ir užtepėlės – juodųjų bei žaliųjų alyvuogių, tunų, saulėje džiovintų pomidorų ir t.t. Paragavome pastarąją, kuri buvo išties padori. Tik duoną (ar batoną) siūlytume pakeisti. Na nedera :) Užtepėlės kaina – 4.99 Lt (4 riekelės minėto batono ir indelis užtepėlės). Galima rinktis ir penkių užtepėlių rinkinį (kaip supratome, tai visko x5).

Vynas ir kiti gėrimai, kaip ir seniau – už itin gerą kainą. Kur matyti kad vynas buteliais kainutų nuo 15 Lt :) Nuotaika šioje vyninėje gera, tačiau ne per daug audringa – kaip tik ramiam pasivyninimui. Tad smagių ir jaukių jums vakarų prie vyno ;)

Reklama

Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags: ,

Ant ‘Juodo kranto’ Juodasis kalnas – juodai gerai

gegužės 22, 2010
Parašykite komentarą

Juodasis kalnasPo kelionės į Nidą, apie kurią neseniai rašėme, sekė kelionė į Juodkrantę. Tiesa, šį kartą ji buvo labai trumpa ir dideliais apžvalginiais turais nebuvo kada užsiiminėti. Tačiau ir vienos aplankytos vietos užteko su kaupu, pačia geriausia prasme. Tai – Juodasis kalnas.

Mažas viešbutėlis, kol kas teturintis penkis ar šešis kambarius (dar kokie dešimt yra įrenginėjami), nustebino jaukumu ir skoningumu. Tiesa, ir šiokia tokia prabanga. Kas nėra labai įprasta tokio tipo apgyvendinimo įstaigoms Neringoje, čia be viešbučio yra ir restoranas. Ir ne šiaip kavinukė, kur patiekiami pusryčiai, o visiškai normalus restoranas. Be mažos jaukios vidinės erdvės yra pakankamai talpus vidinis kiemas, kuriame vietoj ryškiaspalvių Švyturio ar Kalnapilio skėčių pavėsį suteikia originalūs lininiai stogeliai.

Meniu čia pakankamai didelis – nuo cezario salotų (su tikru padažu), galybės žuvies patiekalų (taip pat ir skanioji dorada), jautienos steikų iki originalios žuvienės, skaniosios prancūziškos svogūnų sriubos bei paties tobuliausio (subjektyvia nuomone) patiekalo – anties kojelės.

Tiesa, kainos nėra labai mažos, tačiau juk tai ne pusryčių kavinė, o restoranas. Steikas apie – 50 Lt, sriuba kiek virš 10 Lt, žuvies patiekalai – 30 – 40 Lt. Už tai porcijos tikrai nepamažintos – čia ne ta vieta, kur po pietų vis dar lieki alkanas. Grečiau jau atvirkščiai :)

Tad jei važiuosite į Juodkrantę, net jei apsistosite ir kitoje vietoje, užsukite į Juodajį kalną – liksite daugiau nei patenkinti.


Nuostabiai puiki naminė anties kojelė

balandžio 16, 2010
Parašykite komentarą

Kaip puikiai pradėti penktadienio vakarą? – Namie paruošti patį patį gardžiausią patiekalą! Kaip kažkada rašėme, vienam iš mūsų tai yra anties kojelė. Confit de canard. Tik mūsų atveju šis patiekalas būtinai turi ir vieną svarbiausių savo atributų – karamelizuotus svogūnus.

Tad jums reikės:

– poros anties kojelių (jų tikrai už padorią kainą – 7 Lt/vnt. – galima gauti mylimoj Mindaugo Maximoj)

– vieno didelio svogūno

– 3-4 česnako skiltelių

– keleto lauro lapelių

– Provanso žolių, čiobrelių, druskos, pipirų

– valgomo šaukšto medaus

– valgomo šaukšto sojos padažo

– 65 g. sviesto

– arbatinio šaukštelio cukraus

– alyvuogių aliejaus

– kantrybės ir laiko ;)

Paskutinis ingridientas tikrai pravers, man anties kojelė gaminasi apie 4 valandas. Bet tikrai verta ;)

Ant puodo dugno sudedame per pusę perpjautas česnako skilteles, lauro lapus, Provanso žoles (truputėlį), čiobrelius,druską bei pipirus ir uždedame anties kojeles bei sviesto (50 g.). Užpilame vandeniu, kad būtų maždaug per vieną centimetrą nuo kojelių viršaus. Itin sandariai uždarome puodą – jei gaminame paprastame puode, rekomenduojame puodo viršų uždengti su folija ir uždėti dangtį. Taip verdame ant mažiausios ugnies apie 2,5 val. (tai galioja elektrinei viryklei; gaminant su dujine virykle, reiktų bent porą kartų atidengti ir patikrinti ar pakanka vandens ir, esant reikalui, jo papildyti).

Kol gaminasi anties kojelė, pasidarome karamelinius svogūnus. Tam kad tinkamai paruoštume svogūną, šiek tiek nupjauname jo šoną (tiek, kad padėtume ant to šono plokštumos ir stabiliai galėtume pjaustyti). Taip supjaustyti svogūno griežinėliai (maždaug dviejų-trijų milimetrų pločio) yra itin ilgi ir gardūs skanauti ;)

Supjaustytą svogūną suberiame į sviestą (15g.) ir kepame ant vidutinės ugnies tol, kol švelniai paruduos. Įpilame šlakelį aliejaus, sudedame medų, cukrų bei sojos padažą. Kepame prižiūrėdami kol pradeda burbuliuoti, o tada perpilame į šaltą indą ir paliekame laukti kojelės.

Praėjus nurodytam laikui, anties kojeles pašauname į orkaitę (200 laipsnių) ir kepame tol, kol gerokai apskrus odelė (ji turi būti itin traški).

Kojelę dedame į lėkštę, ant jos gausiai uždedame karamelizuotus svogūnus. Garnyras bei raudonas vynas – pasirinktinai.

Anties kojelė

Skanaus!


Įrašyta kategorijoj Maistas
Tags:

Balzac – puikus maistas, susireikšminęs personalas

kovo 14, 2010
2 Komentaras

Vieną ilgojo savaitgalio popiečių nusprendėme skaniai papietauti. Ilgai rinkomės iš keleto senamiesčio vietų ir galų gale nusprendėme apsilankyti Balzac restorane Savičiaus gatvėje.

Su šio restorano virtuve buvome susipažinę jau anksčiau, tad visiškai nekilo abejonių, kad pasirinkimas yra teisingas.  O taip pat ir kainos labai draugiškos.

Ką gi. Užkandžiui užsisakėme austrių bei balto namų vyno. Likome patenkinti. Pagrindiniam patiekalui tradiciškai užsisakėme taip pamėgtą anties kojelę ir jautienos kepsnį (medium rare), taip pat – raudono namų vyno.

Anties kojelė kaip ir tikėtasi buvo puiki. Tai yra vienas mėgstamiausių mūsų patiekalų. Tiesa, odelė galėtų būti šiek tiek traškesnė. Prisimenant prieš tai gyvavusį restoraną Les Amis, norisi ir karamelizuotų svogūnų, bet tai jau kitas receptas.

Medium rare kepsnysPirmasis gautas jautienos kepsnys greičiausiai irgi buvo puikus, jei būtume užsisakę medium well done ar well done. Tačiau užsisakėme medium rare. Čia ir prasidėjo visi smagumai. Padavėja netrukus sugrįžo su antruoju kepsnio variantu, kuris jau buvo netoli overcook. Mums Kepimo lygisbebandant išaiškinti, kad užsakymas buvo medium rare, įsikišo dar viena neidentifikuota (be aprangos, name tag’o ar bent žodinio prisistatymo) darbuotoja, kuri pradėjo įrodinėti, kad “pirmasis kepsnys buvo tobulas“ (taip, čia citata). Taip mes ginčijomės gal geras penketą minučių. Ginčo esmė buvo paprasta – mes prašėme medium rare kepsnio, o darbuotojos įrodinėjo mums, kad pirmasis kepsnys buvo puikus medium kepsnys. Taip atrodė, kad jos iki galo ir neišgirdo kokį kepsnį mes užsisakėme. O gal išgirdo, bet nesuprato. Galiausiai ant stalo buvo numesta (taip, numesta) lėkštė su rare kepsniu.

Pamoka tokia:

– klientui užsisakant kepsnį būtina kelis kartus pakartoti kokio kepimo jis nori (geriau su apibūdinimu, kiek turi būti mėsa raudona ir t.t.) ir būtinai išgirsti kaip tai pakartoja užsakymą priimanti padavėja.

– restoranui reikėtų arba išmokyti personalą atskirti skirtingus kepsnių kepimo laipsnius, arba komunikuoti aiškiai, kad kepsniai kepami tik trimis lygmenimis – rare, medium ir well done. Problemų iš karto sumažėtų.

Kalbant apie aptarnavimą, kaip tik šio konflikto metu prie mūsų prisijungė dar viena kompanjonė, kuri taip ir prasėdėjo 20 minučių (neperdedam) be jokio aptarnavimo (ji taip nieko ir neužsisakė). Tiesiog tuo metu abi mus aptarnavusios merginos, buvo tiek susireikšminusios, kad visiškai ignoravo mūsų stalą. Galų gale atsiuntė mums trečią padavėją, kuriai teko tik paskaičiuoti sąskaitą, nes užsakymų jau buvo gana.

Ištuštinta anties kojelės lėkštė nepaliko stalo iki kol nuo jo pakilome. Aplinkiniai stalai (jau be žmonių) taip pat stovėjo nukrauti tuščiais indais (nors kaip supratome buvo net trys padavėjos, o restorane užimti vos keli staliukai). Būtų galima dar tęsti apie merginų kalbėjimo toną ir kitus dalykus.

Bendrai paėmus, maistas tikrai patiko. Tik dėl tokio prasto aptarnavimo, jis, deja, strigo gerklėje.


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags: , , ,