PrieVyno

Julie & Julia – dvi valandos skanaus įkvėpimo

8 kovo, 2010
Komentarų: 1

Julie & JuliaPažiūrėjome jau nenaują, bet dar nežiūrėtą filmą “Julie & Julia“.  Už vaidmenį šiame filme puikioji ir nesenstanti Meryl Sreep jau prieš kurį laiką gavo Auksinį Gaublį.

Tiesą sakant, filmo pradžioje buvome nusiteikę kiek skeptiškai. O ir specifinė Meryl Streep personažo Julia Child kalbėjimo maniera pasirodė kiek erzinanti. Bet netrukus buvome pagauti – jaunosios herojės Julie Powell iššūkis sau (per metus pagaminti 524 legendinės kulinarės patiekalus ir apie visa tai aprašyti blog’e) pasirodė ir intriguojantis, ir pakankamai artimas (juk ir mes bandome rašyti apie maistą). Kaip kolega Pragaro virtuvėje rašė, šiame filme dažnas iš mūsų pamatys “daug puikiai pažįstamų situacijų“.

Mums be kita ko tai ir pasufleravo kokią kitą knygą reikėtų įsigyti – tai tos pačios Julia Child Mastering the Art of French Cooking.

Tad jei šio filmo dar nematėt (o kadangi skaitot šį blog’ą, tai greičiausiai domitės maistu), rekomenduojame kurį vakarą, prie vyno taurės ir gardaus užkandžio pasimėgauti šia skanaus įkvėpimo doze.

Bon apetit!


Įrašyta kategorijoj Bendrai
Tags: ,

Saulėje džiovintų pomidorų užtepėlė

7 kovo, 2010
Komentarų: 1

Šį kartą norime parašyti apie pastaruoju metu pakankamai išpopuliarėjusį užkandį prie vyno – saulėje džiovintų pomidorų užtepėlę. Kolegos apie tai paskutiniu metu rašo savo tinklaraščiuose, kiti kolegos prie vyno taurės prasitarė, kad atrado puikų naują užkandį prie vyno, o kai kuriuose prekybos centruose galima rasti jau paruoštą džiovintų pomidorų “pesto“.

Taigi jei dar neturit savo recepto, galite išmėginti šį. Jums reikės:

– 100 g. saulėje džiovintų pomidorų (geriausia pirkti tuos, kurie yra su kaparėliais)

– 100 g.  juodųjų alyvuogių

– pusės skiltelės česnako

– poros lapelių šviežio baziliko

– žiupsnelio petražolių

Saulėje džiovintų pomidorų užtepėlės ingridientai

Viską sudedame į maisto apdirbimo kombainą ir atidžiai bei tolygiai sumalame. Užpilame aliejaus (nuo džiovintų pomidorų). Belieka tepti ant duonos ir mėgautis su taure vyno.

Saulėje džiovintų pomidorų užtepėlė

Skanaus!


Lašišos paté – lengviau nebūna

Šį kartą – apie vieną paprastą, bet jokiu būdu ne prastą užkandį prie vyno. Lengvas jis tiek pastangomis, reikalingomis jį pagaminti, tiek ir skoniu. Tai – lašišos paté (lietuviškai sakant, paštetas).

Reikės:

– 200 g. lašišos

– 40 g. grietinėlės

– 40 g. balto vyno

– pusės raudonosios paprikos

– pusės svogūno

– skiltelės česnako

– pusės arbatinio šaukštelio pomidorų pastos

– čiobrelių, Provanso žolių, druskos, pipirų

LašišaBaltas vynasČesnakai

Visų pirma apkepame pomidorų pastą (dvi-tris minutes). Suberiame keliskart perpjautą susmulkintą papriką, svogūną bei česnaką. Pakepiname kol suminkštės (apie septynias minutes) ir sudedame supjaustytą lašišą. Po penkių minučių supilame vyną bei masę pagardiname prieskoniais. Leidžiame alkoholiui išgaruoti ir supilame grietinėlę, bei paverdame keletą minučių, kol grietinėlė pradeda tirštėti.

Lašiša puode

Turimą masę susmulkiname su smulkintuvu ir atšaldome  (reikėtų laikyti neuždengtą, kad neišsiskirtų vanduo).

Belieka tepti pagamintą paštetą ant savo keptos duonos ir jau vaišinamės puikiu ir lengvu užkandžiu prie vyno.

Lašišos pate

Skanaus!


California, BoBo, muštynės ir koks mažas tas Vilnius

28 vasario, 2010
Parašykite komentarą

Šį penktadienį išėjome pasižmonėti. Ir aišku pasivyninti. Kadangi night out prasidėjo vėliau, nei padoru sėsti vakarienei, o baigėsi anksčiau, nei einama šeštadienio pusryčių, tai apie maistą šį kartą nieko pasakyti negalime. Bet įspūdžių vis tiek netrūko.

Vakarą pradėjome California Tapas & Wine bare, kuris prieš porą mėnesių atsidarė Subačiaus g. pradžioje. Čia kartą buvome užėję jau ir prieš tai. Galime nuoširdžiai pasakyti – mums PATINKA ši vieta. Retai taip būna (na Vilniuje aplamai nėra labai daug tų vietų). Bet ši vieta patinka nuo pat pirmo karto. Tam yra pora priežasčių:

– atmosfera. Nieko neįpareigojanti. Paprasta. Jauki. Bet ne tokia visiškai namudiška. Čia puikiai jaučiasi ir kostiumuoti verslininkai po darbo užsukę stiklui atsipalaidavimo, ir paskutinių kursų studentai, ir visi kiti, kuriems patinka pasivyninti.

– muzika. Absoliučiai skonio reikalas, bet mūsų skonį atitinka puikiai – ant sienos nuolat projektuojami įvairūs muzikiniai klipai ir koncertai. Daug 80-90-tųjų muzikos. Depeshų, Take That‘ų :) Bet daug ir naujesnės. Žodžiu – jėgelė.

– baras. Masyvus, gražus baras su tokiom pat kėdėm. Juk ne kiekvienoj vietoj norisi sėdėti prie baro. Bet ši vieta – ta, kurioje norisi.

Tiesa, aptarnavimas kol kas pusėtinas – nors merginos tikrai mielos, toks jausmas, kad per savo šypsenas kartais pamiršta atnešti užsakymą. Bet tai nėra tragiška. O apie maistą kol kas nieko pasakyti negalime – tam bus kitas dublis.

Mūsų galvose ši vieta stoja į konkurenciją su taip pamėgtu BoBo. O pagrindinis privalumas – šviesa, kurios BoBo dažnai pritrūksta.

Šiaip ar taip, neatsispyrėme pagundai ir šį vakarą pratęsti BoBo. Čia kaip visada, tie patys žmonės, tas pats veiksmas. Tiesa, čia nutiko ir šis tas nelabai įprasto – šiokios tokios muštynės. Kaip supratome iš šono, kai kuriuos lankytojus savininkas bandė atvėsinti gatvėje. O atsivėsino bene abi konflikto pusės…

Čia beje supratome ir koks mažas tas mūsų Vilnius. Sėdėdami Californijoj sutikome Lidiją (kurią pažįsta kompanjonai, tad teko paplepėti), o nuėję į BoBo sutikome… na žinoma, kad tą pačią Lidiją. Tai ir klausimas tada kyla – negi Vilniuje yra tik pora barų, kuriuose galima padoriai ir nesistumdant pasivyninti?


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags: , ,

Švediškai prancūziška vakarienė Stokholme

25 vasario, 2010
Parašykite komentarą

Šiomis dienomis vienam iš mūsų teko pabuvoti Stokholme. Apie oro ypatumus turbūt čia rašyti neverta (tam juk skirtos orų žinios), bet apie maistą norėčiau pasidalinti savo įspūdžiais.

Vieną vakarą su didele kompanija išėjome normaliai pavakarieniauti – kolegos švedai išrinko puikų restoraną ant upės kranto, kuris talpina apie 200 svečių. Restoranas – Kungsholmen, kurio savininkas – žymus Švedijos šefas Melker Andersson. Kuo konkrečiai jis yra žymus, tiesą sakant, nesu tikra. Bet pirmasis paieškos rezultatas, kuriame jis smulkina svogūną, neleidžia abejoti jo profesionalumu :)

Taigi ragavome šios puikios virtuvės vaišes. Pirmasis patiekalas – prancūziška svogūnų sriuba.

Prancūziška svogūnų sriuba

Bendrai man tokia svogūnų sriuba labai labai patinka ir ją patys mėgstame gamintis namie. Kurią dieną aprašysime ir šiame Blog’e.

Pagrindiniam patiekalui ragavome švedišką tradicinį elnienos kukulį/kotletą/maltinį (meatball)

Švediškas elnienos kukulis

Jis buvo patiektas su kepintais pievagrybiais, žaliaisiais žirneliais ir traškiomis jų ankštimis. Atskirai patiekiamas indelis su šermukšnių uogiene bei indelis su bulvių koše. Na, košę geriau vadinti piure, nes ji yra neįsivaizduojamo lengvumo ir purumo. Tą patį, beje, galima pasakyti ir apie mėsos kukulį – jis toks lengvas ir švelnus, kad tiesiogine to žodžio prasme tirpsta burnoje. Kaip paaiškino kolegos – tai dėl didelio plaktos grietinėlės kiekio.

Žinoma, buvo ir desertas, kuris buvo taip pat tobulas, bet čia ne apie tai :)  O prie kiekvieno patiekalo – pagal etiketą – skirtingas vynas.

Jei važiuosit į Stokholmą, šis restoranas – tikrai rekomenduojamas pasirinkimas. Aš likau labai patenkinta.


Marinuotos alyvuogės. Negali sustoti

21 vasario, 2010
Parašykite komentarą

Šventės praėjo, bet įspūdžiai liko. Taip pat ir užkandžių prie vyno nuotraukos ir receptai.

Šį kartą – apie marinuotas alyvuoges. Nežinau kaip jums, bet mums skanios marinuotos alyvuogės yra net tam tikra silpnybė. Pamenu, kartą su kompanija būdami La Boheme taip pagavome kablį, kad šį puikų užkandį mums nešė ir nešė, ir nešė pakartoti. O kaip viena mūsiškių marinuotų alyvuogių ragautoja pasakė – kai paragauji, tiesiog nebegali sustoti. To ir galime palinkėti – nesustoti užkandžiauti ir nesustoti patiems gaminti savo puikius užkandžius prie vyno.

Reikės:

– juodųjų alyvuogių

– lauro lapelių

– medaus (nemažai)

– česnako

– čili pipirų

– pomidorų pastos

– druskos, pipirų, cukraus, čiobrelių, provanso žolelių

– alyvuogių aliejaus (nemažai)

ČesnakaiLauro lapeliaiJuodosios alyvuogės

Keptuvėje ar puode su lašu aliejaus apkepame šaukštelį pomidorų pastos. Sudedame stambiai supjaustytą česnaką, lauro lapus, čili pipiriukus, prieskonius, medų cukrų, alyvuoges. Pagal poreikį, galima įpilti šiek tiek vandens, ar alyvuogių skysčio.

Marinuotos alyvuogės

Tada alyvuoges paverdame apie valandą, o praėjus pusvalandžiui įpilame aliejaus. Bendrai paėmus, reikėtų ragauti – virti reikia tiek, kad alyvuogės suminkštėtų, tad priklauso labai daug nuo pačių alyvuogių. Skonis turi būti saldžiai aštrokas arba aštriai saldokas. Toks, kad paragavus negalėtum sustoti.

Marinuotos alyvuogės

Skanaus!


Franki kiaulienos paštetas – nieko sau

16 vasario, 2010
Komentarų: 1

Vakar teko apsilankyti Franki vyninėje. Tiesiog užėjome vienai vyno taurei, nieko per daug (o ir aplamai nieko gero) nesitikėdami – taip jau istoriškai susiklostė.

Tarėme sau, kad reikia imti ir paragauti ką nors iš jų virtuvės. Žinoma, apsistojome ties meniu dalimi, kuri taip ir vadinasi “Prie vyno“. Tarp džiovintų pomidorų, alyvuogių ir vytintų mėsų akis užkliuvo už visai netikėto užkandžio – kiaulienos pašteto su grybais. Taip taip – būtent kiaulienos (nemeluojant, šios mėsos nevalgiau jau ne vieną mėnesį).

Ir ką gi. Paštetas patiekiamas su duonos skrebučiais, sviesto rutuliukais, vyšniniais pomidoriukais ir karnišonais. Vaizdas nudžiugino mūsų akis, o pirmasis kąsnis – ir skonio receptorius. Išties šis užkandis – visai nieko sau :)

Franki kiaulienos paštetas


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags: ,

Vyno vakarėliui praūžus…

15 vasario, 2010
Parašykite komentarą

Ir žodis praūžus turbūt dar nepakankamas. Svečių skaičius – bent 27 (tiek pavyko suskaičiuoti), tad geros nuotaikos, pokalbių ir linksmybių netrūko :)

Tiesa, kadangi čia rašome apie maistą, tai tenka nuoširdžiai prisipažinti, kad pasiruošti tokiam vakarėliui reikia labai labai daug laiko. Vienas iš mūsų tam skyrė dvi darbo dienas – ruošė, kepė, tepė ir tt. Jau neminint to, kiek laiko užtruko sutarti dėl meniu, apsipirkti produktų ir tt. Aišku, kai to laiko aplamai turi, tai šie užsiėmimai teikia malonumą :)  O tiems, kas laiko neturi, bet savo draugus ar kolegas nori pavaišinti tikrai gardžiais užkandžiais, galime parekomenduoti pasitikėti tais, kurie šios patirties jau turi :)

Taigi mūsų meniu buvo toks:

– kumpio ir meliono užkandėlė

Kumpio ir meliono užkandėlė

– tuno užtepėlė

– lašišos patte

Tuno ir lašišos užtepėlės

– saulėje džiovintų pomidorų užtepėlė

– raudonoji pomidorų ir paprikų užtepėlė

Dvejopa pomidorų užtpėlė

– fetos užtepėlė

Fetos ir pomidorų užtepėlės

– sūrių lėkštė

Sūrių lėkštė

– marinuotos alyvuogės

Marinuotos alyvuogės

Viskas patiekiama su mūsų namie kepta duona (tik kepėme taip, kad tiktų vieno kąsnio sumuštinukams).

Bendras vaizdas, tikimės, susidarė geras, o apie kiekvieną užkandį prie vyno netrukus parašysime atskirai.

Užkandžių stalas


Česnakinis sviestas

9 vasario, 2010
Parašykite komentarą

Prieš  savaitę rašėme kaip išsikepti patiems duoną, kurią galima puikiai naudoti įvairiems sumuštinukams prie vyno ir ne tik, o šiandien pristatome česnakinį sviestą, kuris labai skanus ne tik su anksčiau minėta namine duona :)

Taigi sviestui reikės:

– sviesto 200 g. (juk nesitikėjote, kad ir patį sviestą sukame namie ;)  beje, tik nesupainiokite su riebalų mišiniu)

– česnako 35 g. (apie 6-7 skilteles)

– druskos ir pipirų

– petražolių, smulkiai kapotų, 4-5 šaukštai (kuo daugiau – tuo žalesnis sviestas bus)

PetražolėsČesnakasSviestas

Sviestą atšildome iki kambario temperatūros. Česnaką ir petražoles labai smulkiai susmulkiname ir sudedame į sviestą. Taip pat įberiame žiupsnelį druskos bei pipirų.

Česnakinis sviestas

Ir tada viską labai ilgai ir kruopščiai ištriname su šakute. Patiekti galima jau užteptą ant duonos, naudoti kaip paprastą sviestą, ar kaip užtepėlę.

Česnakinis sviestas

Skanaus!


Pasiruošimas vyno vakarėliui

8 vasario, 2010
Parašykite komentarą

Taip jau nutinka, kad kiekvieno vasario viduryje tenka švęsti. Ne tik visokias primestas ar valstybines šventes, bet savo pačių gimimo šventes.

Šiais metais darome vyno vakarėlį, tai visą praeitą ir šią savaitę mąstome kokiais skaniais ir naujais užkandžiais pavaišinti savo svečius.

Žinoma, darysime įvairius duoniukus (sumuštinukus ar dar kaip pavadinsi), kuriems naudosime savo keptą duoną.

Ir marinuosime juodąsias alyvuoges. Kadangi pati jas labai mėgstu, tai jų bus daug :)

Daugiau kol kas lyg ir neaišku. Pagooglinusi mąstau apie tokius variantus kaip lašišos užkandis (nežinau ar labiau keista ar įdomu), kumpis su melionu (išbandytas ir labai mėgstamas, tik nesame bandę su varške), baklažanų suktinukai ir sūrio kąsniukai. Kol kas tiek variantų. Dar beje norėčiau kažką su krevetėmis, bet iki galo nesugalvojau ką.

Nuotraukomis ir įspūdžiais būtinai pasidalinsime čia.


« Ankstesnis puslapisKitas puslapis »