PrieVyno

Vyno dienų įspūdžiai ir puikūs Markus & Ko. steikai bei vasariškas vakaras Boom Boom terasoje

gegužės 23, 2010
Parašykite komentarą

Primitivo vynuogėsKaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, vieną gegužės savaitgalį vyksta Vyno dienos, sutraukiančios gausybę šio gėrimo mėgėjų. Nors šis blog‘as ne apie vyną, o apie tai kas prie vyno, būtų šioks toks nusikaltimas tokio renginio visai nepaminėti.

Tikrai nesame vyno profesionalai, o tik mėgėjai, kurie vadovaujasi posakiu „Geras vynas tas, kuris skanus“ (prašome nepykti už nukopijuotą In Vino šūkį :) ). Vyno dienų metu pasirinkome degustuoti tik raudonąjį vyną, o kelionę pradėjome nuo Bennet stendo, kur vynai buvo suskirstyti pagal vynuogių rūšį. Vėliau, paragavę populiariausių vynuogių vynų, ėjome į medžioklę, kur taikinyje buvo Primitivo vynuogių vynas. Šią rūšį visai netikėtai radome prieš pusmetį ir kol kas tai buvo vienas labiausiai džiuginančių radinių vyno pasaulyje. Tenka pažymėti, kad viena iš populiariausių vynuogių išsirinktų vynų sąraše yra Cabernet Sauvignon.

Taigi keletas vynų, kuriuos mielai įsigysime ir vartosime (žinoma, saikingai :) ):

–          Lindemans Winemakers release Shiraz Cabernet, pietryčių Australija

–          Torres Atrium, Cabernet Sauvignon ir Tempranillo, Ispanija

–          Marques de casa Concha, Cabernet Sauvignon, Čilė

–          Terrunyo Carmenere, Carmenere, Cabernet Sauvignon, Cabernet Franc, Merlot, Čilė

–          Murviedro Reserva, Tempranillo, Monastrell, Cabernet Sauvignon, Ispanija

–          Stimson, Cabernet Sauvignon, USA

–          La Bellanotte Cabernet Franc, Italija

–          Canaletto Primitivo di Puglia, Italija

–          Feudi di San Marzano Sud Negromaro Salento, Italija

–          Lamadoro Primitivo Puglia, Italia

Markus ir KoApie vyną tiek, o kadangi mums derėtų mažiau rašyti apie patį gėrimą, o daugiau apie tai, kas prie jo, verta paminėti, kad po pasivyninimo apsilankemė Markus ir Ko, kur nusprendėme save nudžiuginti geru jautienos steiku. Iš keleto skirtingų steikų rūšių išsirinkome klasikinį ir firminį Markus. Nors pastarojo pirmasis įspūdis buvo kiek keistas, mat tikėjomės natūralesnio skonio, jau po kokio trečio kąsnio buvo nutarta – tai išties geras (galbūt net ir pats geriausias Vilniuje) pasirinkimas.

Tiesa, kainos čia ne iš mažiausiųjų – steikas kainuoja nuo 56 iki 77 Lt, o padažas bei garnyas užsakomas atskirai ir už papildomą kainą. Na bet kartais verta save palepinti pusžaliu mėsos gabalu :)

Vakarą baigėme BoBo kompanijos lauko kavinėje Boom Boom terasoje. Nors čia apsitarnauti turi pats, poilsio kambariukas įrengtas iš pažiūros gyvenamajame name, greta ant suoliukų sėdi jaunimas su atsineštiniais alaus buteliais, tačiau bendra nuotaika čia nebloga. Ypač saulei nusileidus, kai didžiulė kiek nejauki erdvė vizualiai sumažėja iki apšviestos teritorijos, o šalimais žaliuojanti pievelė ir medžiai suteikia tam tikros romantikos.

Vynas, puikus maistas ir vasaros nakties gaiva sėdint po atviru dangumi – tik keli dalykai, be kurių atėjusi vasara nebūtų tokia žavi, kokią norime patirti ir prisiminti. Tad mėgaukimės ;)


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags: , , ,

Ant ‘Juodo kranto’ Juodasis kalnas – juodai gerai

gegužės 22, 2010
Parašykite komentarą

Juodasis kalnasPo kelionės į Nidą, apie kurią neseniai rašėme, sekė kelionė į Juodkrantę. Tiesa, šį kartą ji buvo labai trumpa ir dideliais apžvalginiais turais nebuvo kada užsiiminėti. Tačiau ir vienos aplankytos vietos užteko su kaupu, pačia geriausia prasme. Tai – Juodasis kalnas.

Mažas viešbutėlis, kol kas teturintis penkis ar šešis kambarius (dar kokie dešimt yra įrenginėjami), nustebino jaukumu ir skoningumu. Tiesa, ir šiokia tokia prabanga. Kas nėra labai įprasta tokio tipo apgyvendinimo įstaigoms Neringoje, čia be viešbučio yra ir restoranas. Ir ne šiaip kavinukė, kur patiekiami pusryčiai, o visiškai normalus restoranas. Be mažos jaukios vidinės erdvės yra pakankamai talpus vidinis kiemas, kuriame vietoj ryškiaspalvių Švyturio ar Kalnapilio skėčių pavėsį suteikia originalūs lininiai stogeliai.

Meniu čia pakankamai didelis – nuo cezario salotų (su tikru padažu), galybės žuvies patiekalų (taip pat ir skanioji dorada), jautienos steikų iki originalios žuvienės, skaniosios prancūziškos svogūnų sriubos bei paties tobuliausio (subjektyvia nuomone) patiekalo – anties kojelės.

Tiesa, kainos nėra labai mažos, tačiau juk tai ne pusryčių kavinė, o restoranas. Steikas apie – 50 Lt, sriuba kiek virš 10 Lt, žuvies patiekalai – 30 – 40 Lt. Už tai porcijos tikrai nepamažintos – čia ne ta vieta, kur po pietų vis dar lieki alkanas. Grečiau jau atvirkščiai :)

Tad jei važiuosite į Juodkrantę, net jei apsistosite ir kitoje vietoje, užsukite į Juodajį kalną – liksite daugiau nei patenkinti.


Nida. Nesezono įspūdžiai – nuo … iki

gegužės 3, 2010
Parašykite komentarą

NidaKą tik sugrįžome iš pavasarinių nesezoninių atostogų Nidoje. Dabar tas laikas, kai galima iš širdies pasimėgauti Nidos grožiu ir gamta – be šurmulio ir už nesezono kainas. Kaip supratome, nuo gegužės 15 prasideda kurorto šturmas, tad šiuo metu visi ruošiasi, puošiasi, tvarkosi, dažosi ir t.t….

Tuo tarpu mes, nors ir turėdami savo virtuvėlę, žinoma, susigundėme išbandyti veikiančias maitinimo įstaigas. Tokias aptikome net 5! Kita vertus, atėjus savaitgaliui jų atsidarė jau daugiau.

Pirmąją radome visiškai šalia turizmo informacijos centro (pačioje Agiloje). Maža kavinukė, tačiau su keliais staliukais lauke. Kadangi dienos cepelinais nesusigundėme, apsiribojome alaus bokalu.

Antrąją radome visai šalia apsistojimo vietos – Lotmiškio gatvėje įsikūrusi Nidos seklyčia. Nežinau, kaip ji atrodo esant žmonių arba kitomis aplinkybėmis (pvz. jų svetainėje susuktame filmuke atrodo tikri neblogai), tačiau apsimiegojusios padavėjos, įsismelkusi drėgmė ir nuskurdęs meniu, kuriame bulvinių blynų kaina siekia 30 litų (!) mūsų nesužavėjo. Nuotraukose prie įėjimo taip sugundžiusios anties kulšelės taip ir neradome…

Tada rinkomės tarp Senojo uosto ir Kuršio. Mūsų nelaimei (o gal laimei, kad pabandėme ir patyrėme) pirmiau ir pasirinkome Senajį uostą. Čia jau prisėdome vakarienei, tad nusprendėme išbandyti jautienos kepsnį ir otą. Buvo išties juokinga per ašaras, kai gavome užsakymą. Prieš užsisakydami pasitikslinome labai tiesmukai – ar mėsa kepama kaip gabalas (pavaizduojant kumštį), ar išmušta kaip blynas. Gavome džiuginantį atsakymą – žinoma, kaip gabalas. Deja, lėkštėje tebuvo karbonadas… Komentarų čia turbūt nereikia. Kadangi atostogos turi būti džiuginančios, nuotaikos nesigadinome. Bet daugiau ten nėjome ir tikiu, kad neisime. Tik kaskart praeinant pro šalį kyla mintis, kad gyvename tikroje karbonadų šalyje :)

Tada išbandėme Kuršį. Ne pirmą ir tikrai ne paskutinį kartą. Kainos – labai padorios (tai labiau kavinė nei restoranas), porcijos – didžiulės, o skonis – tikrai džiuginantis. Kada paskutinį kartą perskaitę meniu, kad patiekalas yra su grybų padažu, ir gavote TIKRŲ grybų padažą? Mes – senokai. Kadangi tai buvo pagrindinė maitinimosi vieta, išbandėme nemažai patiekalų, kurių nei vienas nenuvylė.

Na ir penktoji vieta – Nidus restoranas. Gaila, kad jis veikė tik savaitės pabaigoje, tad turėjome nedaug progų jame apsilankyti. Tiesa, čia ir prieš tai buvome ne kartą valgę. Aplinka jauki, aptarnavimas energingas, kainos nesikandžioja (tikras steikas – 30-38 Lt), o kokybė – garantuota. Tik gaila, kad nesezono metu apmažėjęs pasirinkimas. Pasigedome pačio skaniausio kada nors ragauto sūrio rinkinio prie vyno – įvairių sūrių lėkštė su keliomis vynuogėmis, braškėmis, graikiniais riešutais bei medumi. Tobula :)

Vasaros metu ten veiks galybė kitų vietų, bet tikrai žinome, kad paprastam, bet geram pavalgymui geriausia vieta – Kuršis, o pavakarojimui ar tiesiog kokybiškai restoraninei vakarienei – Nidus.


Įrašyta kategorijoj Vietos

Nuostabiai puiki naminė anties kojelė

balandžio 16, 2010
Parašykite komentarą

Kaip puikiai pradėti penktadienio vakarą? – Namie paruošti patį patį gardžiausią patiekalą! Kaip kažkada rašėme, vienam iš mūsų tai yra anties kojelė. Confit de canard. Tik mūsų atveju šis patiekalas būtinai turi ir vieną svarbiausių savo atributų – karamelizuotus svogūnus.

Tad jums reikės:

– poros anties kojelių (jų tikrai už padorią kainą – 7 Lt/vnt. – galima gauti mylimoj Mindaugo Maximoj)

– vieno didelio svogūno

– 3-4 česnako skiltelių

– keleto lauro lapelių

– Provanso žolių, čiobrelių, druskos, pipirų

– valgomo šaukšto medaus

– valgomo šaukšto sojos padažo

– 65 g. sviesto

– arbatinio šaukštelio cukraus

– alyvuogių aliejaus

– kantrybės ir laiko ;)

Paskutinis ingridientas tikrai pravers, man anties kojelė gaminasi apie 4 valandas. Bet tikrai verta ;)

Ant puodo dugno sudedame per pusę perpjautas česnako skilteles, lauro lapus, Provanso žoles (truputėlį), čiobrelius,druską bei pipirus ir uždedame anties kojeles bei sviesto (50 g.). Užpilame vandeniu, kad būtų maždaug per vieną centimetrą nuo kojelių viršaus. Itin sandariai uždarome puodą – jei gaminame paprastame puode, rekomenduojame puodo viršų uždengti su folija ir uždėti dangtį. Taip verdame ant mažiausios ugnies apie 2,5 val. (tai galioja elektrinei viryklei; gaminant su dujine virykle, reiktų bent porą kartų atidengti ir patikrinti ar pakanka vandens ir, esant reikalui, jo papildyti).

Kol gaminasi anties kojelė, pasidarome karamelinius svogūnus. Tam kad tinkamai paruoštume svogūną, šiek tiek nupjauname jo šoną (tiek, kad padėtume ant to šono plokštumos ir stabiliai galėtume pjaustyti). Taip supjaustyti svogūno griežinėliai (maždaug dviejų-trijų milimetrų pločio) yra itin ilgi ir gardūs skanauti ;)

Supjaustytą svogūną suberiame į sviestą (15g.) ir kepame ant vidutinės ugnies tol, kol švelniai paruduos. Įpilame šlakelį aliejaus, sudedame medų, cukrų bei sojos padažą. Kepame prižiūrėdami kol pradeda burbuliuoti, o tada perpilame į šaltą indą ir paliekame laukti kojelės.

Praėjus nurodytam laikui, anties kojeles pašauname į orkaitę (200 laipsnių) ir kepame tol, kol gerokai apskrus odelė (ji turi būti itin traški).

Kojelę dedame į lėkštę, ant jos gausiai uždedame karamelizuotus svogūnus. Garnyras bei raudonas vynas – pasirinktinai.

Anties kojelė

Skanaus!


Įrašyta kategorijoj Maistas
Tags:

Namų gamybos itališki lakštiniai

balandžio 11, 2010
Parašykite komentarą

Italija pasižymi tiek plačiu asortimentu vynų, tiek ir pasta. Tad šį kartą galvodami apie tai kas tinka prie vyno, pasirinkome būtent tai – itališkus lakštinius.

Jums reikės (dviems porcijoms):

– 200 g. miltų

– 2 kiaušinių

– šaukšto aliejaus

– žiupsnelio druskos

Ingredientus sudedame į dubenį ir išmaišome. Gautą tešlą minkome rankomis apie dešimt minučių. Tešla turi būti kieta ir sunkiai minkoma, tad teks paplušėti. Tešlą perpjauname per pusę ir iškočiojame dažnai apversdami iki vieno milimetro storio (tam reikia nusiteikti :) ).

Pasiruošimas lakštinių gamybai

Gautą blyną lenkiame pusiau tris-keturis kartus ir pjaustome centimetro pločio juostelėmis. Gautus makaronus pakedename su žiupsneliu miltų.

Lakštiniai

Pjaustyti galima ir kitaip, tad mes pabandėme supjaustyti kaip spagetti :) Svarbu šių makaronų nepervirti – jiems pakanka poros minučių.

Naminiai spagetti

Padažą rinkitės savo nuožiūra. Apie tai – kitą kartą.

Naminiai itališki makaronai

Skanaus!


Įrašyta kategorijoj Maistas
Tags:

Tuno užtepėlė plius baltas vynas lygu puikus vakaras

kovo 30, 2010
Komentarų: 1

Jei beįpusėjant savaitei pradeda kirbėti mintis apie pavakarojimą prie vyno taurės, turime jums pasiūlymą – išbandykite labai paprastą, bet labai skanią tuno užtepėlę. Žinoma, ji geriau tiks, jei vakarui pasirinksite baltą vyną :)

Jums reikės:

– 80 g. tuno aliejuje

– 0,25 svogūno

– šlakelio citrinos sulčių

– 1 šaukšto majonezo

– druskos, pipirų, petražolių

Tunas aliejujeSvogūnai

Labai smulkiai supjaustome svogūną ir sumaišome su tunu. Užlašiname citrinos sulčių, įdedame susmulkintos petražolės ir įberiame druską bei pipirus. Pabaigai įdedame majonezo (tik neįdėkite per daug, jo reikia tik tiek, kad tunas sukibtų į vientisą tepamą masę).

Tepame ant duonos, įsipilame taurę balto vyno ir palinkime vieni kitiems skanaus.

Tuno užtepėlė

Skanaus!


Sekmadienio popietei – prancūziška svogūnų sriuba

kovo 28, 2010
2 Komentaras

Sekmadienio popietę po savaitgalio darbų, gastrolių gerame ore ir nakties, iš kurios kažkas pavogė bent vieną valandą, niekas geriau neatgaivins nei prancūziška svogūnų sriuba. Tai tarsi prancūziškas lietuviškos kopūstienės variantas (teigiamo efekto prasme).

Svarbiausia yra tai, kad ir pagaminti šį puikų patiekalą nereikia nei daug pastangų, nei produktų.

Taigi jums reikės:

– 4-5 svogūnų

– 30-40 g. sviesto (idealiu atveju reikėtų naudoti ne sviestą, o anties taukus, bet jų ne visada yra po ranka :) )

– kmynų, druskos, pipirų, čiobrelių

– vištienos sultinio (žinoma, taip pat idealu turėti natūralaus)

– apie 100 g. raudono vyno

– žiupsnelio miltų

– sumuštinių duonos

– sūrio (pvz., Ementalio)

SvogūnaiSviestasRaudonas vynas

Supjaustome svogūnus puslankiais ir pakepiname juos ant sviesto iki rudumo. Mes kepdami įmetėme porą anties kulšelių. Jos nėra privalomos, bet suteikia puikų prieskonį bei  kvapą.

Kepami svogūnai

Svogūnams parudavus, suberiame miltus, druską, pipirus bei čiobrelius. Minutėlę pakepiname ir masę užpilame sultiniu (apie 2,5 litro). Suberiame kmynus, užverdame ir leidžiame pavirti apie 15-20 minučių. Pabaigai supilame vyną bei leidžiame nugaruoti alkoholiui – paverdame dar 10-15 minučių.

Svogūnų sriuba puode

Svogūnų sriuba patiekiama itin karšta. Į sriubos dubenėlį dedama duonos riekelė (rekomenduojama puodeliu ar taure išpjauti apskritimus), gausiai apibarstyta tarkuotu sūriu. Riekelę reikėtų šiek tiek panardinti, kad sūris išsilydytų.

Anksčiau aprašytame Švedijos restorane ši puiki sriuba buvo patiekta štai taip:

Svogūnų sriuba

Skanaus!


Įrašyta kategorijoj Maistas
Tags:

San Marco, BoBo, tobulas sūris ir susitvarkykite savo WC!

Šį daugeliui trumpą savaitgalį nusprendėme pagardinti vynu ir tuo, kas tinka prie jo – užkandžiais, žmonėmis ir pokalbiais.

Prieš kurį laiką Pilies gatvės pradžioje atsidarė nauja vyninė San Marco, kuri kaip suprantame priklauso šauniai San Marco ir Divino restoranų grupei. Penktadienį šios naujos vietos aplankyti nepavyko, nes visi staliukai buvo užimti, o stovimam gurkšnojimui ir bendravimui čia vietos nėra. Tačiau šeštadienio vakarą laisvų staliukų buvo, galima sakyti, visi (kurių yra kokie 5 ar 6).

Tik įėjus į vyninę pasitinka įvairaus vyno lentynos bei baras/prekystalis. Čia, beje, vyninės darbo metu galima įsigyti vyno bei užkandžių išsinešimui. Tiesa, užkandžių pasirinkimas nėra didelis. Įdomesni – baklažano suktinukas (puikaus skonio) ir ėriuko kepenėlių paštetas (taip pat labai gardus). Taip pat galima užsisakyti įvairių sūrių bei dešrų/mėsų lėkštę. Vienas iš ragautų sūrių – padavėjos rekomenduotas ožkos sūris vyne – labai subtilaus ir švelnaus skonio. Visi vienbalsiai jį įvertino kaip tobulą

Vakaras žinoma, kaip ir visada baigėsi BoBo, kur netrūko žmonių, klegesio, šuniukų, laipiojančių ant kėdžių ir bandančių padaryti tvarką virtuvėje, bet trūko pilstomo balto vyno ir kitų gėrimų (atsargos kaip visada baigiasi netikėtai…).

Anthony Bourdain’as savo knygoje sako (beje taip sako daugelis reiklių vartotojų), kad nieku gyvu nevalgys restorane, kur yra apšnerkštas tualetas.  Gerti vyną tai ne tas pats, kas valgyti, tačiau gerbiami SanMarco ir BoBo valdytojai, būkit geri, susitvarkykite šiuos apšnerkštuosius savo užeigų kampelius. Ačiū.


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags: , , ,

Raudonoji užtepėlė La Primavera – kvepia pavasariu

kovo 17, 2010
3 Komentaras

Artėjant pavasario lygiadieniui (ir nepaisant nesiliaujančio sniego), ir gaminti norisi pavasariškai. Tad pristatome dar vieną užkandį prie vyno – raudonąją užtepėlę La Primavera.

Jums reikės:

– dviejų šviežių pomidorų

– šaukštelio pomidorų pastos

– skardinės luptų pomidorų (200 g.)

– pusės raudonosios paprikos

– vieno didelio svogūno

– trijų skiltelių česnako

– druskos, pipirų, šviežio baziliko, čiobrelių, Provanso žolių, cukraus

– alyvuogių aliejaus

PomidoraiPaprikaČesnakas

Pirmiausia smulkiai supjaustome papriką ir pakepame ją apie penkias minutes. Sudedame pomidorų pastą ir cukrų. Po poros minučių sudedame supjaustytus pomidorus, svogūnus, česnakus, šviežių bazilikų kotelius, druską ir visus prieskonius. Uždengiame dangtį ir verdame apie dvidešimt minučių.

La primavera ruošiama

Į suvirusias daržoves sudedame kiek pasmulkintus konservuotus pomidorus savo sultyse ir jau atidengę dangtį paverdame apie dešimt – penkiolika minučių. Įpjaustome baziliko lapelius, išmaišome ir paliekame atvėsti, o atvėsusį tepame ant duonos ir mėgaujamės.

La Primavera užtepėlė

Skanaus!

P.S. Praėjusį savaitgalį Prie Vyno užkandžiai sulaukė pirmųjų užsakovų, kurie liko sužavėti šia pavasariška gaivaus skonio užtepėle. O mes likome patenkinti, kad galime džiuginti jus įvairiais užkandžiais prie vyno :)


Balzac – puikus maistas, susireikšminęs personalas

kovo 14, 2010
2 Komentaras

Vieną ilgojo savaitgalio popiečių nusprendėme skaniai papietauti. Ilgai rinkomės iš keleto senamiesčio vietų ir galų gale nusprendėme apsilankyti Balzac restorane Savičiaus gatvėje.

Su šio restorano virtuve buvome susipažinę jau anksčiau, tad visiškai nekilo abejonių, kad pasirinkimas yra teisingas.  O taip pat ir kainos labai draugiškos.

Ką gi. Užkandžiui užsisakėme austrių bei balto namų vyno. Likome patenkinti. Pagrindiniam patiekalui tradiciškai užsisakėme taip pamėgtą anties kojelę ir jautienos kepsnį (medium rare), taip pat – raudono namų vyno.

Anties kojelė kaip ir tikėtasi buvo puiki. Tai yra vienas mėgstamiausių mūsų patiekalų. Tiesa, odelė galėtų būti šiek tiek traškesnė. Prisimenant prieš tai gyvavusį restoraną Les Amis, norisi ir karamelizuotų svogūnų, bet tai jau kitas receptas.

Medium rare kepsnysPirmasis gautas jautienos kepsnys greičiausiai irgi buvo puikus, jei būtume užsisakę medium well done ar well done. Tačiau užsisakėme medium rare. Čia ir prasidėjo visi smagumai. Padavėja netrukus sugrįžo su antruoju kepsnio variantu, kuris jau buvo netoli overcook. Mums Kepimo lygisbebandant išaiškinti, kad užsakymas buvo medium rare, įsikišo dar viena neidentifikuota (be aprangos, name tag’o ar bent žodinio prisistatymo) darbuotoja, kuri pradėjo įrodinėti, kad “pirmasis kepsnys buvo tobulas” (taip, čia citata). Taip mes ginčijomės gal geras penketą minučių. Ginčo esmė buvo paprasta – mes prašėme medium rare kepsnio, o darbuotojos įrodinėjo mums, kad pirmasis kepsnys buvo puikus medium kepsnys. Taip atrodė, kad jos iki galo ir neišgirdo kokį kepsnį mes užsisakėme. O gal išgirdo, bet nesuprato. Galiausiai ant stalo buvo numesta (taip, numesta) lėkštė su rare kepsniu.

Pamoka tokia:

– klientui užsisakant kepsnį būtina kelis kartus pakartoti kokio kepimo jis nori (geriau su apibūdinimu, kiek turi būti mėsa raudona ir t.t.) ir būtinai išgirsti kaip tai pakartoja užsakymą priimanti padavėja.

– restoranui reikėtų arba išmokyti personalą atskirti skirtingus kepsnių kepimo laipsnius, arba komunikuoti aiškiai, kad kepsniai kepami tik trimis lygmenimis – rare, medium ir well done. Problemų iš karto sumažėtų.

Kalbant apie aptarnavimą, kaip tik šio konflikto metu prie mūsų prisijungė dar viena kompanjonė, kuri taip ir prasėdėjo 20 minučių (neperdedam) be jokio aptarnavimo (ji taip nieko ir neužsisakė). Tiesiog tuo metu abi mus aptarnavusios merginos, buvo tiek susireikšminusios, kad visiškai ignoravo mūsų stalą. Galų gale atsiuntė mums trečią padavėją, kuriai teko tik paskaičiuoti sąskaitą, nes užsakymų jau buvo gana.

Ištuštinta anties kojelės lėkštė nepaliko stalo iki kol nuo jo pakilome. Aplinkiniai stalai (jau be žmonių) taip pat stovėjo nukrauti tuščiais indais (nors kaip supratome buvo net trys padavėjos, o restorane užimti vos keli staliukai). Būtų galima dar tęsti apie merginų kalbėjimo toną ir kitus dalykus.

Bendrai paėmus, maistas tikrai patiko. Tik dėl tokio prasto aptarnavimo, jis, deja, strigo gerklėje.


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags: , , ,
« Ankstesnis puslapisKitas puslapis »