PrieVyno

PrieVyno pritaria Blogerio deklaracijai

spalio 5, 2010
7 Komentaras

Rokiškis paskelbė, o mes tiesiog negalime nepritarti ir nepasidalinti. Ir linkime visiems smagaus bloginimo ir smagaus blogų skaitymo.

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.

Reklama

Įrašyta kategorijoj Bendrai

Julie & Julia – dvi valandos skanaus įkvėpimo

kovo 8, 2010
Komentarų: 1

Julie & JuliaPažiūrėjome jau nenaują, bet dar nežiūrėtą filmą “Julie & Julia“.  Už vaidmenį šiame filme puikioji ir nesenstanti Meryl Sreep jau prieš kurį laiką gavo Auksinį Gaublį.

Tiesą sakant, filmo pradžioje buvome nusiteikę kiek skeptiškai. O ir specifinė Meryl Streep personažo Julia Child kalbėjimo maniera pasirodė kiek erzinanti. Bet netrukus buvome pagauti – jaunosios herojės Julie Powell iššūkis sau (per metus pagaminti 524 legendinės kulinarės patiekalus ir apie visa tai aprašyti blog’e) pasirodė ir intriguojantis, ir pakankamai artimas (juk ir mes bandome rašyti apie maistą). Kaip kolega Pragaro virtuvėje rašė, šiame filme dažnas iš mūsų pamatys “daug puikiai pažįstamų situacijų“.

Mums be kita ko tai ir pasufleravo kokią kitą knygą reikėtų įsigyti – tai tos pačios Julia Child Mastering the Art of French Cooking.

Tad jei šio filmo dar nematėt (o kadangi skaitot šį blog’ą, tai greičiausiai domitės maistu), rekomenduojame kurį vakarą, prie vyno taurės ir gardaus užkandžio pasimėgauti šia skanaus įkvėpimo doze.

Bon apetit!


Įrašyta kategorijoj Bendrai
Tags: ,

Sugrįžimas prie vyno

vasario 3, 2010
Parašykite komentarą

Praėjo nei daug, nei mažai – keletas žiemos mėnesių nuo paskutinio įrašo. Tokia pauzė greičiausiai nutinka didžiajai daliai pradedančių rašyti blog’ą. Na tikiuosi, kad mūsų atveju, ji tebus laikina :)

Vienas dalykas, per šį ilgą laikotarpį palikęs gerą įspūdį – naujų metų pradžioje atrodo labai sveika palaikyti savo organizmą be vyno :) Na bet jau abstinencija baigiasi, tad vėl kibsime į visokius gardumynus, kurie tinka prie vyno.

Daugiau – jau visai netrukus.


Įrašyta kategorijoj Bendrai
Tags:

InVino keičiasi?

spalio 22, 2009
Parašykite komentarą

Vakar vakare teko pavakaroti daugelio pamėgtame InVino. Tikslas pavakarojimo pakankamai aiškus – šiltoj aplinkoj pagurkšnoti vyno, pasimėgauti vienu kitu užkandžiu ir gera kompanija.

Ir ką gi – teko gerokai nusvilti. Gal dėl to, kad išties senokai bebuvau ten vakarojusi. Pamenu kaip dar prieš keletą metų visi kalbėjo kokios stulbinančios yra marinuotos alyvuogės. Tada bandėm daryti namie ir kurti savo receptus, bet prilygti negalėjome niekaip. Ir štai ragauju vakar juodasias alyvuoges ir suprantu, kad gerieji laikai praėjo. Apie tą skonį (dydį bei minkštumą) tik prisiminti ir galima. Liūdna, bet ir duonelė, pateikta šalia, nesužavėjo savo šviežumu.

Džiugu tik tai, kad per tiek metų ir namie išmokome tobulas alyvuoges pasimarinuoti :)

O In Vino kaip buvo taip ir yra vienas didžiausių vakarinių traukos centrų Vilniuje. Ir ne alyvuogėse ir duonoje esmė.


Įrašyta kategorijoj Bendrai

Pradžių pradžia

spalio 22, 2009
2 Komentaras

Nuo ko viskas gali prasidėti, jei ne nuo pradžių pradžios. Dėl to galvoju, kad šio įrašo pavadinimas, net jei ir kiek banalokas, tačiau tiksliai atspindintis esmę.

Jau senokai mąstau apie dalykus, kurie yra prie vyno. Netgi turiu vieną versliuko mintį, kuris vis dar bręsta. Bet čia gal ateityje.

O dabar tiesiog noriu pasidalinti mintimis, kurios kyla apie dalykus, kurie yra prie vyno. Geri ir blogi. Gardūs ir atsiduodantys praeitimi. Viliojantys ir atstumiantys.

Žiūrint iš pradžių pradžios taško, rašysiu ir apie maistą prie vyno, ir muziką, žinoma, ir žmones bei pokalbius. Ir kitus dalykus, kurie pasitaikys prie vyno.

Skanaus ;)


Įrašyta kategorijoj Bendrai
Tags: