Vakar vakare teko pavakaroti daugelio pamėgtame InVino. Tikslas pavakarojimo pakankamai aiškus – šiltoj aplinkoj pagurkšnoti vyno, pasimėgauti vienu kitu užkandžiu ir gera kompanija.
Ir ką gi – teko gerokai nusvilti. Gal dėl to, kad išties senokai bebuvau ten vakarojusi. Pamenu kaip dar prieš keletą metų visi kalbėjo kokios stulbinančios yra marinuotos alyvuogės. Tada bandėm daryti namie ir kurti savo receptus, bet prilygti negalėjome niekaip. Ir štai ragauju vakar juodasias alyvuoges ir suprantu, kad gerieji laikai praėjo. Apie tą skonį (dydį bei minkštumą) tik prisiminti ir galima. Liūdna, bet ir duonelė, pateikta šalia, nesužavėjo savo šviežumu.
Džiugu tik tai, kad per tiek metų ir namie išmokome tobulas alyvuoges pasimarinuoti :)
O In Vino kaip buvo taip ir yra vienas didžiausių vakarinių traukos centrų Vilniuje. Ir ne alyvuogėse ir duonoje esmė.
Parašykite komentarą