PrieVyno

TAPPO D’ORO – maža ir triukšminga vyno mėgėjų susitikimo vieta

TAPPO D'OROPasižiūrėjome, kad iki šiol neskyrėmė nei vieno įrašo vienai seniausiai veikiančių vyninių, ir pasidarė kiek gėda. Ta proga, po puikaus pasikultūrinimo antradienio vakarą nusprendėme pratęsti būtent čia – netoli Katedros įsikūrusioje Tappo D’Oro.

Lankomės čia jau toli gražu ne pirmą kartą, tad tik numačius kelionės tikslą, iš karto iškilo klausimas, ar gausime vietelę, kur prisiglausti. Vietos, kaip žinia, čia labai labai mažai – net kai ir visos stovimosvietos tampa užimtos, čia netelpa itin daug žmonių. Tačiau tie žmonės dažniausiai linkę kaip reikiant pasilinksminti :)

Dažnai pravartu šioje vyninėje vietas rezervuotis (kai vakarojimas planuojamas iš anksto). Rezervacijos, berods, priimamos, jei atvykimo laikas numatomas iki 8 val. vakaro. Laimei, nors ir be rezervacijos, mūsų laukėpuiki vietelė šalia garbės lentos – kur galima ir pasidėti vyno taurę, ir prisėsti. Visos kitos vietos buvo užimtos – net ir savaitės pradžioje vilniečiai mėgsta vynintis :)

Ko užsisakyti, užėjus į šią vyninę, ilgai galvoti dažniausiai netenka – pilstomas vynas (0,5 l – 12 Lt, o 1 l – tik 21 Lt) visai neblogas, o užkandžiams visada galma išsirinkti gardaus sūrio arba mėsos – jų ir pasirinkome po keletą rūšių. Ar skanu ir ar gera – spręsti kiekvienam. Mums skanu ir gera :) Čia visi užkandžiai yra kokybiški, tad nėra prie ko prikibti. Vienintelis dalykas, kurio pasigendame, tai minkštųjų sūrių – taip susiklostė, kad jiems teikiame pirmenybę. Tačiau tai nereiškia, kad atsisakytume pasigardžiuoti ir kietaisiais :)

Taigi puikus antradienio vakaras puikioje mažoje vyninėje su skaniais užkandžiais ir paprastu, bet teisingu pilstomu vynu už gerą kainą. TAPPO D‘ORO – lankėmės ir lankysimės!


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags: ,

PrieVyno pritaria Blogerio deklaracijai

spalio 5, 2010
7 Komentaras

Rokiškis paskelbė, o mes tiesiog negalime nepritarti ir nepasidalinti. Ir linkime visiems smagaus bloginimo ir smagaus blogų skaitymo.

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziume

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.


Įrašyta kategorijoj Bendrai

Savas kampas – pilnesnis meniu, vis dar geros kainos ir klientų eilės

Anties kojelė Savame kampeŠeštadienio vakarą nusprendėme pasivyninti Savame kampe. Pasirinkimas paprastas, mat ir vieta gera, ir kainos nesikandžioja, ir iš vyninių bene geriausiai tinka ramiai pasėdėti, pavakarieniauti ir pagurkšnoti vyno.

Kadangi vakaroti pradėjome anksti, problemų susirasti staliuką nekilo – patraukėme giliau į labiau vyninę primenančią patalpą, kur jaukiai įsikūrėme ant minkštos sofutės. Pirmoji patalpa, nepaisant čia pastatytų vyno bačkų, vis dar yra labiau panaši į knaipę, o ne jaukią vyninę, tad čia prisėsti dažniausiai vengiame. Tiesa, kalbant apie laisvus staliukus – prasidėjus vakariniam pikui, prie įėjimo pradėjo būriuotis eilutė klientų, kurie laukė, kol neatsilaisvins koks staliukas. Kaip vyninei, tai yra labai neblogas pasiekimas. Juk dažniausiai, jei nerandi vietos atsisėsti ar bent prisiglausti, vyno ieškoti patrauki toliau. O štai šioje vietoje klientai kitokie – jie ištikimi ir kantrūs :)

Atsivertę meniu likome nustebinti – čia galima užsisakyti jautienos steiką (akcija – 14.99 Lt) ir anties kojelę (17.99)! Akivaizdu, kad nustebino ne tik pats faktas dėl asortimento, bet ir kainos. Tiesa, nesame naivūs, kad už tokią kainą tikėtumėmės pačios geriausios jautienos, tad nubalsavome už anties kojelę. Deja, iš principo viskas buvo blogai – per mažai troškinta, per mažai skrudinta, patiekta su per saldžiu padažu (ar džemu) ir be jokio garnyro (negi saldus padažas ir saldžios obuolio skiltelės yra visas garnyras? Juk čia ne desertas :) ). Na bet viltis visada gyva – galbūt kažkada bus atsižvelga ir į šiuos komentarus.

Be karštųjų patiekalų meniu taip pat yra ir užtepėlės – juodųjų bei žaliųjų alyvuogių, tunų, saulėje džiovintų pomidorų ir t.t. Paragavome pastarąją, kuri buvo išties padori. Tik duoną (ar batoną) siūlytume pakeisti. Na nedera :) Užtepėlės kaina – 4.99 Lt (4 riekelės minėto batono ir indelis užtepėlės). Galima rinktis ir penkių užtepėlių rinkinį (kaip supratome, tai visko x5).

Vynas ir kiti gėrimai, kaip ir seniau – už itin gerą kainą. Kur matyti kad vynas buteliais kainutų nuo 15 Lt :) Nuotaika šioje vyninėje gera, tačiau ne per daug audringa – kaip tik ramiam pasivyninimui. Tad smagių ir jaukių jums vakarų prie vyno ;)


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags: ,

Karčema, Franki pub ir Medžiotojų sūris

rugsėjo 22, 2010
Komentarų: 1

PubVyninių steigimo banga baigia nuslūgti, palikdama Vilniuje keletą vietų, kurios praskaidrina vakarus su kompanija. Jau kuris metas, kaip kyla nauja banga – alaus. Žinoma, alus visada Lietuvoje buvo populiarus gėrimas, bet dabar į madą ateina kitoks, mažųjų alaus daryklų produktas.

Vietoje seniau buvusio Dubliner Dominikonų gatvėje prieš mėnesį atsidarė naujas baras Karčema. Tiesa, nors pavadinimas dvelkia senove ir kaimu, vidus tikrai neatrodo kaip Čili kaimas. Vizualiai esminis skirtumas nuo prieš tai veikusio airių pub‘o – patalpų išdėstymas. Dalis buvusių patapų yra atskirtos ir dabar jose veikia Užupio krautuvė (tik neklauskite, ką Užupis veikia Dominikonuose).

Panašu, kad vieta sėkminga, mat laisvo staliuko penktadienio vakarą taip ir nepavyko surasti. Tačiau smalsaudami negalėjome neperžvelgti meniu. Kas labiausiai nustebino, tai sūrio rinkinys, kuriame šalia pelėsinių sūrių puikavosi ir Medžiotojų sūris. Matyt skonio reikalas :)  Šiaip čia rasite skirtingo įdomesnio alaus (tiesa, už solidžią kainą), vyno (mūsų mėgiamas Primitivo kainuoja tik apie 40 Lt), ir įvairių įprastų patiekalų (nuo salotų iki krevečių ir steikų) už pakankamai brangiai.

Kita senamiesčio naujovė – vietoj Franki vyninės Vilniaus gatvėje pakeitęs pavadinimą ir interjerą atsidarė Franki Pub. Panašu, kad įvyko rokiruotė – vasaros pradžioje atsidariusi Kortynos vyninė užsiėmė vyno nišą, o štai Franki su nauja banga publikai pasiūlys alų ir vakarėlius.

Penktadienio vakarą žmonių buvo pakankamai, daugiausiai studentų, šiek teik jaunų užsieniečių. Viename salės gale grojo gyva muzika, kas akivaizdžiai tokio dydžio vietai yra nepritaikyta – garsas toks didelis, kad niekas negalėjo sėdėti toje patalpos dalyje.

Meniu (kurį patys nuėjome pasiimti) didžiąja dalimi sutampa su Kotrynos vyninės meniu. Aptarnavimas, kaip jau turbūt supratote, yra tragiškas, kaip buvo ir iki šiol. Taigi pralaukę 20 minučių patraukėme kitais keliais. Penktadienio vakarą, kai tenori vieno gėrimo, tikiesi, kad būsi aptarnautas greitai ir sklandžiai. Matyt mes labai nekantrūs :)

Taigi apibendrinant, nei viena iš šių vietų nebus dažnai mūsų lankoma – Karčema kiek brangoka, o Franki Pub siaubingas aptarnavimas. Manote kitaip?


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags: , ,

Vivat BoBo Nouveau!

rugsėjo 18, 2010
Komentarų: 1

Murphy'sPrieš kurį laiką kiek nostalgiškai atsisveikinome su mylimuoju BoBo, o štai vakar, po kelių nesėkmingų bandymų kažkur nusėsti, nusprendėme patikrinti Trakų gatvę. Ir radome – BoBo Nouveau!

Negalėtume pasakyti, kad nenustebino toks naujosios vietos pavadinimas. Tiesa, įdomu ar čia buvo toks susitarimas, ar kažkas buvo pražiopsojęs susitvarkyti reikalingus dokumentus. Na bet mums toks pavadinimas tinka – ir toliau šią vietą bus galima meiliai vadinti Bobiku.

Kas pasikeitė?

  • durys. Buvusios durys virto langu, o langas – durimis. Labai gudrus sprendimas, mat baro pirmas aukštas išties yra mažokas, o tai leido išlošti šiek tiek vietos staliukams.
  • interjeras. Sienos liko tuščios, nuostabusis meno šedevras, atstojęs lempą, pakeistas gražia, bet labiau vyninei tinkančia lempa. Neliko kai kurių tokių mielų smulkmenų – sunkaus metalo meniu dėklų, didžiosios valgiaraščio lentos ir t.t.
  • siena už baro. Vietoj didžiulių per visą sieną išsidėščiusių vyno lentynų dabar šią sieną (ne)puošia medinės tradicinės lentynos su visokio alkoholio buteliais. Taip, senojo BoBo saulėlydyje pustuštės vyno letynos neatrodė labai patraukliai, bet dabartinis variantas tikrai nėra sexy.
  • personalas. Neteko susidurti su virtuve (nors minčių, kas prikišo rankas, yra), bet mergaitėms dirbančioms už baro dar reikia patirties. Kiek subjektyvu, bet senojo BoBo merginos leido toje vietoje jaustis kaip namie.
  • darbo laikas. BoBo Nouveau dirba nuo 16 val. iki nenurodytos valandos. Tai gerai, mat ši vieta niekada nebuvo labai patraukli pietautojams, tačiau buvo didelis traukos taškas naktinėtojams ir rytinėtojams.

Kas išliko? Žinoma, pavadinimas ir vieta, bet ne tik:

  • tamsumas. Ir naujasis BoBo yra tamsus, bet tai jam teikia žavesio.
  • meniu. Su šiokiais tokiais pakitimais liko didžioji dalis prieš tai valgiaraštyje buvusių patiekalų. Taigi ir dabar galite rinktis iš spalvingo asortimento – nuo mėsainių ir tailandietiškų suktinukų iki svogūnų pyrago ir jautienos burgundiškai.
  • alus. BoBo, be to kad buvo galima išsirinkti iš daugybės vyno, turėjo ir gero užsienietiško alaus. Tiesa, rūšių dabar yra ir kitų, bet mes radome savo mėgstamus Erdinger ir Murphy‘s Stout. Verta paminėti, kad alus čia nepigus – iki 16 Lt už bokalą.

Dėl kontingento kol kas sunku kažką ir pasakyti. Užsieniečių, kurie buvo tipiniai senojo BoBo lankytojai, nesutikome. O ką sutiksime kitą kartą, dar bus matyti.

Šiaip negalime pasakyti, kad tai, kas yra dabar, yra blogai. Taip, tai jau nebe vyninė (BoBo bent iš dalies galėjo ja vadintis). Taip, vieta prarado dalį savo dvasios, tačiau galbūt sukurs naują ir kitokią. Tad lankysimės čia vėl ir kviesimės draugus. Vivat BoBo Nouveau!


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags:

Belmonto kriokliai, Perseidai ir beveik tobuli šašlykai

rugpjūčio 16, 2010
Parašykite komentarą

PerseidaiPraeitą ketvirtadienį, belaukdami Perseidų lietaus, susiruošėme toliau nuo miesto centro – į Belmontą. Na juk tarp miškų turėtų geriau matytis dangaus kūnai :)

Iš pradžių nukulniavome į lauko restorano teritoriją. Tikėjomės paskanauti kokią gardžią užtepėlę prie vyno. Deja, užtepėlių neradome, o kitais, kad ir neprastai skambančiais užkandžiais nesusižavėjome. Tad nusprendėme pakeisti savo pasirinkimą ir patraukti į už kelių metrų įsikūrusią to paties Belmonto kavinę. Čia mus pasitiko didžiulis šurmulys, daugybė žmonių ir mėsos, kepamos ant grilio, kvapas. Iš tikro šis kvapas ir privertė mus taip apsispręsti :)

Taigi vakaro meniu pasirinkimas buvo paprastas – šašlykas (kiaulienos ir vištienos). Laukti teko ilgokai (žmonių tikrai daugybė), per tą laiką vietoj alaus, į kurį iškeitėme vyną, gavome giros, Belmonto firminio alaus skonis visai nesužavėjo, tačiau visi aplinkui (tame tarp ir mes patys) šypsojosi ir buvo mandagūs. Tad vakaras ėjosi puikiai.

Apie tai, kad teko ilgokai laukti visiškai pamiršome tuo metu, kai paragavome pirmuosius savo patiekalų kąsnius – šie šašlykai buvo tiesiog dieviški! Niekada nebuvome ragavę taip puikiai grilyje iškeptos vištienos, kuri nors ir apskrudusi, viduje buvo minkšta ir sultinga, o ir kiauliena buvo puiki. Tiesa, mėsa buvo tiesiogine to žodžio prasme nereali. Tad kilo minčių, jog šios puikiosios mėsos gaminime buvo naudojama nitritinė druska… Iš to, kaip jautėmės kitą rytą, panašu, kad su ja buvo ir persistengta…

Tokia pakankamai nesmagi istorija, tačiau norime tikėtis, kad blogai pasijutome dėl kažkokios kitos priežasties. Ši vieta yra išties tobula vasaros vakarui – gamta visai šalia miesto, aptarnavimas pakankamo lygio, o kainos tikrai nesikandžioja, tad šiai vietai suteiksime dar vieną šansą (arba tikėsimės kitų istorijų, kurios patvirtins arba paneigs mūsiškę).

Tiesa, Perseidų lietų matėme – buvo išties labai gražu :)


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags:

RIP BoBo

rugpjūčio 9, 2010
Parašykite komentarą

Baras BoBoTaip, anokia čia mėnesio senumo naujiena, tačiau negalime savo blog’e neparašyti apie galimai paskutinį šios legendinės vietos atodūsį. Taigi vieną gražią šios vasaros dieną, baras BoBo nebeatidarė savo durų nei pietų valgytojams, nei etatiniams gėrinėtojams.

Viena vertus, tai jau seniai pranašavo tuščios baro lentynos, o vasaros metu ir paties baro tuštumas, tačiau kita vertus, atrodė, kad jiems pavyks pasipriešinti sunkumams ir išgyventi. Žinoma, open air Boom Boom terasa šiuo metų laiku traukia žymiai daugiau lankotojų negu tamsusis ‘Bobikas’.

Šiaip, ar taip, pasiilgsime vietos:

–          kuri buvo geriausias taškas vakaro pabaigai

–          kur buvo taip tamsu, kad net dienos vidury jautiesi kaip naktį

–          kur buvo šokama ant baro, nebijant nusiristi laiptais žemyn

–          kur niekad nežinodavai, kokią publiką rasi – verslininkus, forsiukus, užsieniečius, ambasadorius, menininkus

–          kur visada randi bent vieną pažįstamą

–          kuri turėjo vieną smagiausių barų, prie kurio sėdima

–          kuri turėjo dvasią

Sentimentus išliejome. O šį įrašą norime baigti ne taip liūdnai kaip pradėjome – sklinda gandas, kad BoBo gali ir atgimti. Gal kitoj vietoj, gal negreitai, ir net ne gal, o greičiausiai, kitoks.

O tuo tarpu lauksime, kas pakeis BoBo.


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags:

Vietoj “Savo kampo” – sava vyninė

rugpjūčio 5, 2010
Komentarų: 1

Vyno statinėIlgai, labai ilgai Vokiečių – Mėsinių gatvių kampe veikė kavinė „Savas kampas“. Daugeliui turbūt yra tekę čia bent kartą užsukti – papietauti, atsigaivinti alumi ar pasižiūrėti krepšinio rungtynių su kompanija. Tai buvo tokia itin paprasta vieta, visai nedvasinga, tačiau ir ne prasta.

Jau prieš gerą pusmetį šią vietą įsigijo Vynoteka. O šis pokytis praeiviams pasidarė pastebimas tik pakankamai neseniai (prasidėjus vasarai :) ) – kai lauke ant Vokiečių gatvės šalia įprastų stalų išdygo ir viena kita statinaitė, skirta parymoti tiems, kas neranda laisvos kėdės. Beje, dingo ir senoji iškaba. Dabar tai yra oficialiai VYNINĖ Savas kampas.

Kas išties įdomu, tai naujųjų savininkų sprendimas visiškai neinvestuoti į interjerą, kas, mūsų nuomone, būtų visai pravartu. Taigi patalpų vidus vis dar labiau tinka senai, nusidėvėjusiai aludei nei vyninei. Tačiau argi vasaros metu reikia lįsti į vidų? Anksčiau minėtos vyno statinaitės – laukimo staliukai dažnai sulaukia kompanijos, mat surasti laisvą sėdimą staliuką ne taip ir paprasta.

Džiugu yra tai, kad šis naujųjų savininkų sprendimas leidžia jiems palaikyti itin geras kainas. Pvz., litrinis ąsotis gaivios sangijos tekainuoja 15 Lt, butelis Lambrusco – 10 Lt ir t.t. Tiesa, užkandžių prie vyno pasirinkimas skurdokas. Juk norėtųsi kokios gardžios užtepėlės :) Tačiau juk per tokius karščius ir nereikia valgyti, o jei jau labai norisi – galima pagriebti sūrio rinkinį, alyvuogių, salotų ar labai vyniškai nuteikiančios keptos duonos ;)

Išvada tokia, kad tai puikus pasikeitimas kaimynystėje. Norėdami praleisti gražų, jaukų ar įdomų vakarą čia neisime, tačiau trumpam pasisėdėjimui ir pasiplepėjimui su draugais čia puiki vieta.


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags:

Vyninė Kotryna – naujoji Franki sesuo

birželio 11, 2010
10 Komentaras
VynasVieną šios karštos savaitės vakarą teko apsilankyti ką tik savo duris atvėrusioje ir skėtukus išskleidusioje vyninėje Kotryna. Kaip vilniečiai ar dažni sostinės lankytojai turėtų suprasti iš pavadinimo, ši nauja vieta yra įsikūrusi šalia Šv. Kotrynos bažnyčios Vilniaus gatvėje, arba tiksliau sakant bažnyčios skverelyje bei buvusio vienuolyno patalpose.

Kaip atrodo (iš veidų, gandų ir meniu), ši vieta priklauso tai pačiai kompanijai, kuri jau užėmė pusę minėtos gatvės – Franki vyninę, klubą 311 ir pan. Internetas, deja, kol kas nedaug tepasako.

Taigi kokie įspūdžiai? Ogi puikūs. Nesame dideli Franki vyninės fanai dėl siaubingo aptarnavimo, prasto naminio vyno ir kitų dalykų, tačiau ‚sesutė‘ Kotryna tikrai sužavėjo.

Aptarnavimas puikus. Netgi gal šiek tiek per daug dėmesingas. Mūsų staliuką aptarnavusi mergaitė per vakarą priėjo kelioliką kartų vis klausinėdama, ar ko netrūksta, ar nešalta ir pan. Tai atrodo kiek keista, bet jau geriau taip, nei padavėjos, kurių neprisišauksi ir kurios užtrunka pusvalandį pildamos vyną.

Vyno kainos 30-35 Lt už butelį. Tiesa, nereikia tikėtis pačios aukščiausios klasės vyno, tačiau skųstis taip pat negalima. Namų vyno neragavome, mat įtarėme, kad bus toks kaip ir Franki (kuris kažkada išties nesmagiai nuvylė).

Prie vyno užsisakėme ožkos sūrio, vytintų pomidorų, alyvuogių ir krevečių užkandį. Alyvuogės pasirodė tikrai didelės ir skaniai pamarinuotos, pomidorai taip pat neblogi. Visa kita valgoma, tačiau ant ribos: krevetės be skonio, ožkos sūris akivaizdžiai vienas iš prastesniųjų, paskrudinta duona sudžiuvusi ir kieta.

Lauke pavėsį suteikia stilingi skėtukai, o nuo pastaruoju metu dažnai siaučiančių audrų slėptis galima (ir teko) viduje. Štai čia ir yra esminis skirtumas nuo Franki. Kotrynos vyninėje yra keletas skirtingų erdvių, kurios suteikia jaukumo ir intymumo. Staliukai vienas nuo kito gerokai atitolę, tad tikrai nėra jokios grūsties ir didelio šurmulio. Nepakartojamą žavesį suteikia aukštos lubos su skliautais.

Bendras jausmas, kad Franki paliekamas studentams, o vyninė Kotryna turėtų persivilioti bent dalį La Boheme publikos.


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags: ,

Vidury savaitės Palangoje – De Cuba fontanai ir argentinietiški kepsniai

birželio 2, 2010
Komentarų: 1

Taip nutiko, kad darbo reikalais teko atsirasti viduryje savaitės Palangoje. Nepradėsime čia rašyti apie rusišką popsą, cepelinus ir keptą duoną su smėliu. Vakarienei norėjome išsirinkti kažką kito.

Iš pradžių gavojome apsilankyti Steak house, kur dar dienos metu peržvelgėme meniu (šis pasirodė visai padorus), tačiau aplinką įvertinome ne itin teigiamai. Šiaip Basanavičiaus gatvėje (šį kartą ketinome vakaroti būtent čia, nes ne romantikos ieškojome ;) ) tiesą sakant (ir daugeliui dėl to sutinkant), nelabai yra iš ko rinktis. Iki šiol dvi labiausiai traukiančios vietos yra Floros simfonija ir De Cuba. Pastarojoje pervertę meniu ir nusprendėme čia pasilikti.

O De Cuboje saulėtais vakarais kepa patiekalus grilyje, taip pat ruošia specialius jautienos steikus argentinietišku būdu, išalkusiems lietuviško skonio, gali pasiūlyti ir cepelinų, padavėjos šypsosi iki ausų ir labai daug kartų per vakarą (tikriausiai dėl atliekamos klientų apklausos, bet vis tik smagu) ir žinoma galima stebėti „grojančius fontanus“ (nors tai atrodo kiek ir primityiai).

Išsirinkome jautienos nugarinės kepsnius argentinietiškai. Medium rare. Ir nors tas ‚rare‘ buvo ant ribos, pasirinkimas tikrai neprastas.

Argentinietiskas steikas

Taigi ši, viena iš dviejų vertinamų vietų Basanavičiaus gatvėje vėl nenuvylė.  Jei dar nesilankėte – pabanykite ir jūs.


Įrašyta kategorijoj Vietos
Tags:
Kitas puslapis »
Prenumeruoti

Būkite informuoti apie kiekvieną naują įrašą el. paštu